- durtuvas
- dùrtuvas dkt. Dùrti, badýti, smõgti, smei̇̃gti dùrtuvu.
.
durtuvas
Look at other dictionaries:
durtuvas — dùrtuvas sm. (1) DŽ1, (3a) Š, durtùvas (2) J duriamasis ginklas, durklas: Pas mus nebuvo girdėt, kad an durtuvų̃ [eitų] nj. Vlkv. Prasidėjo įnirtingos durtuvų grumtynės apkasuose rš. Beveizint antmovės ant šaudyklės galo durtuvą ir išejo… … Dictionary of the Lithuanian Language
tribriaunis — tribriaũnis, tribriaũnė bdv. Tribriaũnis dùrtuvas … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
tribriaunė — tribriaũnis, tribriaũnė bdv. Tribriaũnis dùrtuvas … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
apranga — aprangà sf. (3b) 1. apsivilkimas, drabužiai: Menka jo aprangà Asv. Kur dėt visa aprangà (einant Žižmõn)? Arm. Vaikas neturi geros aprangõs, kam leidai tokiam šalty! Rdm. Reiks šiokią tokią ãprangą siūdintis – vestuvės žada būti Lkš. Reikia… … Dictionary of the Lithuanian Language
bardišius — bardìšius (l. bardysz, rus. бepдыш) sm. (2) 1. SD141 kirvis su ilgu kotu (karo ginklas): Senovėj gelžies nežinojo, todėl kirviai, bardišiai, kalavijai akmenies ar uolos buvo S.Dauk. ║ KI68 durtuvas. 2. atšipęs koks įrankis (kirvis, peilis,… … Dictionary of the Lithuanian Language
deiginis — ×deigìnis (vok. Degen?) sm. (2) J durtuvas; kalavijas: Naguose jis turi medinį deiginį titnagine galūne Vr. Iš muškietų smarkiai pėrėm, su deigìniais širdis vėrėm JD1083. Deiginiu durta širdelė, kardužiu kirsta galvelė JD1168 … Dictionary of the Lithuanian Language
durklis — dùrklis sm. (1) [K]; N durtuvas, durklas: Albertas tikt durklį (statinąjį, ištisinį peilį) beturėjo savo rankose LC1884,22. Žvilgterėjimas lyg durklis pervėrė jo širdį prš … Dictionary of the Lithuanian Language
durklys — durklỹs sm. (3) 1. geležinė lazda ledui durti: Su dùrkliu nuo stovylos ledus kruša J. 2. J kablys ant karties, vartojamas gaisrą gesinant. 3. BŽ621 durtuvas. 4. įrankis durpėms durpyne pjauti: Durklys vartojamas kasant durpes rš. 5. P bot … Dictionary of the Lithuanian Language
durtuvė — sf. M žr. durtuvas … Dictionary of the Lithuanian Language
dzida — ×dzidà (l. dzida, brus. дзiдa) sf. (2), dzydà (2) ietis, durtuvas: Tep susikirto, net dzìdos sulūžo Mrk. Pamatė ateinant su dzydà Sv. Žalnieriai su dzỹdom nujoja Slk. ^ Tiesus kap dzidà Gž … Dictionary of the Lithuanian Language
